Aš nefilmuoju gyvenimo. Aš gyvenu jį – ir kartais kamera yra mano rankoje.
Jonas Mekas gimė 1922 metų Kūčių vakarą mažame Semeniškių kaime šiaurės Lietuvoje – žemdirbių šeimoje, kur laikas slinko sezonų ritmu. Jau paauglys rašė, skaitė, domėjosi literatūra. Pogrindinė spauda prieš okupantus. Typewriterio šriftas tapo atpažįstamas – jo ieškojo ir vokiečiai, ir sovietai.
1944 metų žiemą – bėgimas. Aštuoni mėnesiai darbo stovykloje Elmshornje. Tada pabėgėlių stovyklos. Tose stovyklose Jonas rašė dienoraštį. Tose stovyklose parašė Semeniškių idiles. Tai buvo kamera dar prieš kamerą.
1946–1948 m. – filosofija Mainco universitete. 1949-ųjų pabaiga – Niujorkas. Williamsburgas, Bruklinas. Per dvi savaitites – Bolex 16mm kamera. Ne todėl, kad norėjo tapti kino kūrėju. Todėl, kad taip išgyveno.
Niujorkas. Jonaso loftas – avangardo susibūrimų vieta. Andy Warholo, Yoko Ono, Alleno Ginsbergo, Johno Lennono, Lou Reedo, The Velvet Underground – visų jų gyvenimo akimirkos Jonaso kameros objektyve. Jis buvo judėjimo architektas.
Per daugiau nei 60 metų: per 100 filmų, daugiau nei 25 knygos 12+ kalbų, trys institucijos, pakeitusios pasaulinį kiną. Gyvenimas kaip kūryba. Kūryba kaip gyvenimas.
Jonas Mekas sukūrė daugiau nei 100 filmų. Jis save vadino ne režisieriumi, o „filmuotoju". Jo kino stilius: rankoje laikoma kamera, vieno kadro šūviai, dienoraštinė montažo logika.
Lietuvoje Jonas Mekas žinomas pirmiausia kaip poetas – ne kaip kino kūrėjas. Pirmąją knygą išleido 25 metų, stovykloje, dar prieš atvykdamas į Niujorką. Daugiau nei 25 knygos, 12+ kalbų. Lietuviška poezija – klasikos dalis.
„Lietuvoje mane žino kaip poetą ir jiems nerūpi mano kinas. Europoje nežino mano poezijos – Europoje aš esu kino kūrėjas." – Jonas Mekas
Nuo 2000-ųjų Jonas Mekas išplėtė kūrybą į vizualiojo meno instaliacijas: multi-monitoriniai kūriniai, garso imersija, „sustabdyti kadrai". Nauja klasikinių filmų patirtis.